Šuns laikymas ir priežiūra 2020-03-16T13:18:38+03:00

ŠUNS LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

dog_days_wintersŠUNS PRIEŽIŪRA ŠALTU ORU

Gerai šeriami šunys yra labiau pasiruošę kovoti su žiemos šalčiu, ypač tai svarbu, jei gyvūnai gyvena lauke. Lauke laikomiems šunims paprastai reikia daugiau energijos, kad nesušaltų. Duokite savo šuniui šviežio vandens kelis kartus per dieną. Jau galima parduotuvėse įsigyti elektra šildomų vandens dubenėlių, tik reikia atidžiai stebėti vandenį.

  • Lauke augančio šuns būda turi būti apšiltinta, pakelta nuo žemės ir apsaugota nuo vėjo ir lietaus. Būda turi būti pakankamai maža, kad saugotų šuns kūno šilumą.
  • Viduje gyvenantiems šunims nereikia tiek daug ėdalo gerai kūno formai palaikyti, kaip jų draugams, augantiems lauke. Trumpaplaukiams, senstantiems ir sergantiems šunims reikia parūpinti šunims skirtą drabužį, skirtą pasivaikščiojimams lauke.
  • Po pasivaikščiojimų lauke šaltuoju metų laiku išvalykite sniegą ar ledą iš šuns letenų ir gerai jas nuvalykite, nes užsilikusi ten drėgmė gali sukelti negalavimų. Druska ir kiti sniego tirpikliai, kuriais yra barstomi keliai ir šaligatviai, taip pat gali dirginti šuns letenas ir sukelti kraujavimą.
  • Dėl savo saldaus skonio šunis labai traukia automobilių aušinimo skystis, jie aptikę padėtą ne vietoje gali imti jį laižyti. Šis skystis yra labai nuodingas, tad laikykite jį šunims neprieinamoje vietoje. Jei šuo vis dėlto paragavo aušinimo skysčio, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Jei manote, kad šuo turi nušalimų, netrinkite nušalusio vietos, nes taip tik dar labiau pažeisite audinį. Nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

ŠUNS PRIEŽIŪRA KARŠTU ORU

dog-drinking-fountain

  • Temperatūrai staiga pakilus, šunys tampa labai jautrūs karščiui. Labai svarbu pasirūpinti šuniui patogia aplinka, tad duokite jam da
    ug šalto ir šviežio vandens – jis padės jūsų augintiniui jaustis gaiviai.
  • Jei keliaujate, nepamirškite su savimi pasiimti rankšluosčio ir butelio vandens. Šlapias rankšluostis yra efektyvus būdas šuniui atvėsinti.
  • NIEKADA nepalikite savo šuns automobilyje. Perkaitimas automobilyje ar kitoje patalpoje gali baigtis mirtimi. Nustatyta, kad kai lauko temperatūra yra 26ºC /78ºF, mašinos viduje temperatūra pakyla iki 32ºC /90ºF per 5 minutes ir iki 43ºC /110ºF per 25 minutes!
  • Venkite daug treniruoti šunį karštomis dienomis ar šiltomis drėgnomis naktimis. Geriausias laikas treniruotis yra ankstus rytas prieš tekant saulei ar vėlai vakare, saulei jau nusileidus.
  • Atviros gyvūno vietos, tokios kaip nosis ir ausys, gali nudegti saulėje, taip pat neseniai apkirpti šunys yra jautrūs nudegimams ir nuo saulės gali patirti daug žalos.
  • Esant aukštai oro temperatūrai šunį gali ištikti šilumos smūgis. Simptomai yra lekavimas, neramus žvilgsnis, nepaisymas komandų, šilta, drėgna oda, labai didelė temperatūra, dehidratacija, greitas širdies plakimas ir alpimas. Šunyčiai ir augantys šunys yra mažiau atsparūs karščiui, taip pat ir atvykę iš vėsesnio klimato zonos ar sergantys širdies bei kvėpavimo ligomis suaugę šunys. Iškilus problemoms dėl perkaitimo, būtina susisiekti su veterinaru – išvengsite nepageidautinų komplikacijų.

(Šaltinis: purina.lt)

ŠUNS AKIŲ PRIEŽIŪRA

Regėjimo organus sudaro porinis optinis prietaisas – akies obuolys ir pagalbiniai regėjimo organų prietaisai: akie vokai, ašarų aparatas ir t.t. Akies obuolį sudaro: odena, ragena, gyslainė, krumplynas, rainelė, tinklainė, stiklakūnis ir akies lęšiukas. Nuo rainelės pigmentacijos priklauso akies spalva. Tinklainėje formuojamas pirminis vaizdas. Čia analizuojamos spalvos ir šviesos intensyvumas. Lęšiukas padeda vaizdą sukoncentruoti ant tinklainės. Jo storis kinta nuo stebimo vaizdo. Tai – lęšiuko akomodacija.

Akys – vienas iš pagrindinių jutiminių organų, tad ir menkiausias akių pažeidimas šuniui sukelia didelį diskomfortą. Akių sutrikimai gali būti ūmūs ir lėtiniai. Prie ūmių sutrikimų galima priskirti įvairias traumas: įdūrimus, įdrėskimus, sumušimus, nudeginimus karštais daiktais ar cheminėmis medžiagomis. Tokiais atvejais labai svarbu greitai suteikti pirmąją pagalbą. Tik įvykus sužalojimui geriausia būtų sulašinti ar patepti sužalotą akį tik akims skirtais antibiotikais, aprišti akį švariu audeklu ir kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Iš lėtinių ligų dažniausiai pasitaiko akies gleivinės uždegimai. Vidiniame akies kamputyje susidaro pūlingos išskyros. Kartais taip būna ir dėl į akį patekusių dulkių. Jei liga neįsisenėjusi, pakanka reguliariai kelias dienas iš eilės panaudoti lašinamus antibiotikus, kuriuos paskirs veterinarijos gydytojas. Nelašinkite ir netepkite į akis nieko be veterinarijos gydytojo paskyrimo.

Sveikam šuniui išskyros iš akių beveik neteka. Tik po miego akių kampeliuose gali susidaryti nedideli pusiau skaidrūs gumulėliai, kuriuos reikia pašalinti vatos tamponais, būtinai skirtingais kiekvienai akiai. Sveikos akys reikalauja ypatingos priežiūros tik kai kurių veislių šunims. Mopsų, pekinų, kai kurių bolonių akių struktūra kiek skiriasi nuo įprastos, ašaros nenuteka per užspaustą ašarų kanalą į nosies ertmę, persipila per voko kraštą ir palieka „takelius“ ant plaukų aplink akis. Šiuo atveju kartą ar du kartus per dieną akis reikia valyti švaria servetėle, o prieš parodą „takelius“ nuspalvinti specialiu balinančiu skysčiu. Jeigu neturite skysčio, kasdien valykite plaukus šiltu vandeniu.

Maudydami stenkitės, kad į akis nepatektų šampūno.

ŠUNS DANTŲ PRIEŽIŪRA

Dantų bėdos tampa vis dažnesne šunų sveikatos problema – 80 proc. trijų metų amžiaus sulaukusių šunų kenčia nuo burnos ligų. Nors dauguma žmonių neteikia savo augintinių dantų priežiūrai daug reikšmės, jų valymas toks pat svarbus kaip ir tinkama mityba bei mankšta. Tinkamas geros šuns dantų būklės palaikymas – viena iš šeimininko pareigų.

Šuns dantys skirstomi į kandžius, iltis, prieškrūminius ir krūminius. Ypač gerai išsivystę iltiniai dantys, skirti plėšyti maistą. Kandžiai skirti kandimui ir grobio laikymui. Krūminiais dantimis mėsa plėšoma į gabalėlius. Viršutinis ketvirtas ir apatinis penktas krūminiai dantys didžiausi (dar vadinami plėšiamaisiais arba galūdiniais dantimis), jie susiglaudžia kaip žirklių ašmenys ir yra būdingi tik plėšriųjų būrio žinduoliams, ypač tiems, kurie minta vien mėsa.

Suaugę šunys turi 42 dantis – 20 viršutiniame ir 22 apatiniame žandikauliuose. Maži šuniukai turi 28 dantis. Pieniniai kandžiai šuniukui išdygsta  4 – 6 savaitę, iltys – 5 – 6 sav., prieškrūminiai  – 6 sav. Nuolatiniai kandžiai išdygsta 3–5 mėnesį, iltys 4–6 mėn., prieškrūminiai 4–5 mėn., krūminiai dantys – 5–7 mėn.

Kodėl būtina prižiūrėti augintinių dantis

Daug kas gali teigti, jog šunys tūkstančiu metų išgyveno be dantų šepetėlių, tačiau laikai pasikeitė: lengviau kramtomi pašarai, veisimas neatsižvelgiant į tai, ar gyvūnų dantys patys tvirčiausi ir geriausi, bei kitos priežastys lėmė, kad jų būklė po truputį prastėja. Mūsų keturkojų draugų burnos kenčia nuo dantenų ligų, dantų kritimo, lėtinio skausmo ir t.t. Reguliari šuns dantų priežiūra padės užkirsti kelią apnašų ir dantų akmenų kaupimuisi, išvengti dantenų ligų, leis greit pastebėti traumas, tokias kaip skilę dantys, ar aptikti besivystančias ortodontines problemas.

Šuns nasrus stenkitės pažiūrėti kuo dažniau. Požymiai, rodantys dantų, yra tokie: blogas kvapas, dantenų paraudimas bei patinimas, nulūžę ar iškritę dantys, skausmas (jei šuo, visada leidęs apžiūrėti dantukus, staiga pradeda priešintis, galima įtarti, kad jam skauda), kraujavimas. Kartais augintiniai patys akivaizdžiai parodo, jog kažkas negerai – krapšto snukį letenėle, nerimsta, nebenori ėsti.

Neprižiūrint dantų, pirmiausia ant jų pradeda kaupti apnašos, kurioms kietėjant formuojasi dantų akmenys. Šunų seilių pH didesnis negu žmonių, dėl to jie retai kenčia nuo karieso, tačiau tai puikios sąlygos dantų akmenų formavimuisi.  Šie – dažna dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Gingivito požymiai –  blogas kvapas iš snukio ir dantenų paraudimas. Daugelis žmonių linkę manyti, kad šunys „iš prigimties“ pasižymi nemaloniu kvapu iš nasrų, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl burnos higienos stokos. Nesiimant jokių priemonių, akmenys pradeda formuotis žemiau dantenų linijos, susidaro „kišenės“, kuriose itin aktyviai pradeda veistis bakterijos, išsivysto periodonto ligos. Tada augintinis gali ne tik netekti dantų, tačiau, infekcijai patekus į organizmą, susirgti inkstų, kepenų ar širdies ligomis.

Nuo ėduonies šunys kenčia labai retai (5 proc. populiacijos), taip yra dėl aukšto jų burnos pH, savitos virškinimo sistemos (burnoje angliavandeniai neskaidomi), didelio sąkandžio ploto nebuvimo (kūginė dantų forma) bei didesnių dantų tarpų (juose neužstinga ir neužsilieka maistas). Šunims dantų kariesas dažniausiai atsiranda kaip nors pažeidus dantį, šuniukui polinkį į kariesą gali lemti netinkamai naudoti antibiotikai (ypač tetraciklinų grupės). Mityba, kurioje daug labai rafinuotų ir lengvai fermentuojamų angliavandenių (balta duona, makaronai), taip pat skatina ėduonies vystymąsi.

Reguliariai neprižiūrint augintinio dantų, gali tekti dažniau lankytis pas veterinarijos gydytoją, kuris atliks profesionalią dantų priežiūrą.

Dantims padėti gali tinkamas ėdalas ir kramtalai

Kadangi šunys nevirškina angliavandenių burnoje kaip žmonės, didelis jų kiekis racione skatina akmenų formavimąsi. Verta prisiminti ir tai, kad kietos sauso maisto granulės geriau, negu minkštas tarp dantų linkęs strigti ėdalas (toks kaip košės ar konservai). Daugelis tyrimų, orientuotų į šunų dantų sveikatą, išvadose nurodo, kad kieti sauso maisto gabaliukai padeda kovoti su dantų apnašomis. Kai kurie gamintojai gali pasiūlyti net specialiai dantų priežiūrai skirtus pašarus.

Venkite tokių produktų tokie kaip „pliki“ kaulai (nesvarbu, ar žali, ar virti). Jie gali nulaužti dantis, o atskilusios atplaišos sužaloti snukį ar virškinimo traktą. Jei šuniui kaulai duodami, tai tik mėsingi (ne „kaulas su mėsa“, o „mėsa su kaulu“).

Įsitikinkite, kad Jūsų augintinio mityba subalansuota, kad jis gauna pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų (ypač kalcio), kas taip pat padeda palaikyti gerą dantų būklę.

Dantis stiprina bei apnašų atsikratyti padeda virvės, guminiai žaislai, specialūs dantų higienai skirti gaminiai, kuriuos netgi galima aptepti šunų dantims skirta pasta i duoti graužti augintiniui. Venkite tokių žaislų kaip itin kieti nailoniniai kauliukai ar pūkuoti teniso kamuoliai, kurie surenka visus nešvarumus.

Nepamirškite valyti augintinio dantų

Kaip dažnai augintiniui reikia valyti bei apžiūrėti dantis, priklauso nuo jo veislės (didesni šunys paprastai turi mažiau problemų, negu mažesni), amžiaus. Valymu reikėtų užsiimti reguliariai, bent 2 – 3 kartus savaitėje.

Prie šios procedūros gyvūną pratinkite nuo mažens. Dantų valymui pasirinkite vietą, kurioje kuo mažiau trikdžių. Pirmomis dienomis užtenka ant piršto išspausti šiek tiek specialios šunims skirtos dantų pastos ir leisti ją augintiniui nulaižyti. Vėliau galite bandyti pastuotu pirštu (ar marlės gabaliuku) perbraukti per dantis ir dantenas. Svarbiausia – neskubėkite, tegul šis užsiėmimas augintiniui būna malonus.

Vėliau galėsite pereiti prie specialių šepetukų. Jei šuo elgiasi gražiai, nesispyrioja, pagirkite jį, apdovanokite skanėstu. Nerimaujantį augintinį ramiai kalbinkite, leiskite jam atsikvėpti. Pratinimo prie dantų valymo procesas gali tęstis tiek vieną dieną, tiek porą mėnesių, tad gali prireikti kantrybės. Be to, pabandykite paeksperimentuoti su dantų pastos skoniais, kol rasite šuniui labiausiai patinkančią. Apie 80 proc. šunų anksčiau ar vėliau pasiduoda dantų valymui (netgi vyresni gyvūnai) ir juo mėgaujasi.

Valydami dantis, lengvai judėkite iš viršaus į apačią ir vėl atgal į viršų. Pradėkite nuo priekinių dantų, o tuomet „keliaukite“ link krūminių.

Nepamirškite ir dantenų. Svarbiausia – švelnumas, kadangi šunų dantenos itin jautrios. Venkite pražiodinti snukį, ypač jei gyvūną dar tik pratinate prie dantų valymo – tai gali sukelti paniką ir pasipriešinimą. Prieš ir po dantų valymo augintinį pagirkite, pažaiskite su juo.

 

dogdentistrywaukeshaŠepetėliai ir dantų pastos

Šiais laikais dantų priežiūros priemonių gyvūnams įsigyti nesunku. Specialūs šunims skirti šepetėliai gerai nuvalo dantis ir nepažeidžia dantenų. Žmonių šepetėliai pernelyg platūs augintinio burnai, be to, net mums atrodantys minkšti šeriai augintiniams vis viena būna per kieti. Kai kurie šunų dantų šepetėliai atrodo gana įprastai, kiti užmaunami ant piršto. Pastarieji netinka mažiems šunims – jie paprasčiausiai per stambūs smulkiems snukučiams. Jei turite kelis šunis, atsiminkite, kad kiekvieno šepetėlis turi būti individualus.

Niekada nenaudokite „žmogiškos“ dantų pastos – rinkitės specialią šunų dantims pritaikytą fermentinę. Žmonėms skirtose dantų pastose daug fluoridų ir valymo medžiagų, jų negalima nuryti. Šunų dantų pasta gali būti įvairių skonių, įskantant paukštienos, jautienos, jūros gėrybių, salyklo, žemės riešutų ar mėtos, gyvūnas ją gali laižyti be jokių problemų.

Jei šuns dantis valyti nepatogu, pasikonsultuokite su veterinaru dėl kitų galimybių užtikrinti tinkamą šuns dantų higieną. Tai gali būti dantų skalavimas, specialūs žaislai ar skanėstai. Kasdienei priežiūrai tokios priemonės pakankamos, tačiau kartas nuo karto šunį gali tekti vesti atlikti profesionalų burnos valymą.

bulldog-eating-medŠUNS ĖDALAS

Jei norite, kad jūsų šuo gyventų aktyvų ir sveiką gyvenimą, jo racione turi būti tinkama šešių pagrindinių maistinių medžiagų grupių pusiausvyra: baltymų, riebalų ir taukų, mineralų, vitaminų, angliavandenių ir vandens. Nėra jokios priežasties trikdyti šią pusiausvyrą nuo laikotarpio, kai šuo subręsta, iki pat šeštųjų metų pabaigos, kai šuo jau tampa „senesnis“, nebent kalė yra vaikinga, maitina šunyčius ar kenčia nuo tam tikrų ligų.
Šunų ir žmonių mitybos poreikiai skiriasi. Tuo tarpu, kai mums rekomenduojama valgyti šviežių vaisių bei daržovių, kad apsirūpintume vitaminu C, šuns skrandyje esančios bakterijos pagamina pakankamai vitamino C, tad papildomai šio vitamino iš ėdalo gauti nebereikia. Šunys taip pat gali gyventi be angliavandenių, bet svarbiausia yra tai, kad jie nėra tikri mėsėdžiai ir negali misti vien mėsa. Geriausia, norint pasiekti tinkamą pusiausvyrą, šunims reikia mėsos, grūdų ir daržovių derinio.
Geros kokybės pramoninis šunų ėdalas visada atidžiai sudaromas taip, kad suteiktų šuniui visų jam reikalingų maistinių medžiagų pusiausvyrą, taip pat yra labai skanus. Nepaisant pagundų, žmonėms skirto maisto ir likučių maišymas su subalansuotu šunų ėdalu nesuteikia šuniui jokių privalumų, o dažniausiai tik sutrikdo gerą maistinių medžiagų pusiausvyrą.

Baltymai

Baltymai, susidarę iš aminorūgščių, yra organizmą formuojančios medžiagos. Baltymai, kuriais jūs šeriate savo šunį (pavyzdžiui, vištiena ar jautiena), yra atsakingi už energijos išlaisvinimą ir raumenų formavimą, odą, plaukus, antikūnus, fermentus, kraujo kūnelius, hemoglobiną ir hormonus.

Riebalai

Riebalai suteikia jūsų šuniui „degalų“, kurių reikia tam, kad jis išliktų aktyvus – suteikia dvigubai daugiau energijos nei proteinai ir angliavandeniai. Riebalai ir riebalų rūgštys yra vitaminų šaltinis bei geros odos ir kailio būklės ir tvirtos imuninės sistemos pagrindas. Riebalai taip pat vaidina svarbų vaidmenį gerinant ėdalo skonį ir jo virškinimą.

Angliavandeniai

Dažnai pasitaikantys angliavandeniai, tokie kaip grūdai, ryžiai ar makaronai, yra puikus energijos šaltinis. Skaidulos taip pat gerina virškinimą.

Mineralai

Mineralai, tokie, kaip kalcis ir fosforas, yra reikalingi kaulų ir dantų stiprinimui, ląstelių ir audinių vystymuisi, skysčių pusiausvyrai ir medžiagų apykaitos procesams. Mineralai turi būti atidžiai balansuojami; vieno perteklius gali lemti kito trūkumą.

Vitaminai

Šiek tiek vitaminų reikia palaikyti augimui, sveikai odai ir kailiui bei imuninės sistemos stiprinimui. Tam tikros rūšies vitaminų perteklius gali būti kenksmingas, tuo tarpu kitų trūkumas gali būti lygiai toks pat žalingas. Riebaluose tirpstantys vitaminai, (A, D, E ir K) saugomi šuns riebaliniuose audiniuose, o vandenyje tirpstantys vitaminai (B kompleksinis ir C) yra pašalinami su šlapimu. Kitaip nei žmonėms, šunims nereikia vitamino C.

Vanduo

Vanduo yra gyvybiškai svarbus visiems gyviems organizmas ir šunys nėra išimtis. Vandens kiekis, kurio šunims reikia, priklauso nuo kelių veiksnių, tokių, kaip oro temperatūros, fizinio krūvio ir ar šuo ėda konservuotą ar sausą ėdalą. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistines medžiagas išnešioti organizme ir šalinti atliekas. Jūs turėtumėte užtikrinti, kad šuo visada galėtų palakti švaraus, šviežio geriamojo vandens.

Kuo nešerti

Jei jūs ruošiate ėdalą šuniui iš likučių ar specialiai pirktos mėsos, būkite atidūs. Tuomet šuo dažnai gauna per daug mėsos ir nepakankamai kitų svarbių maistinių medžiagų ir mineralų, tokių, kaip kalcio. Be to, kai kurie dažnai pasitaikantys žmonėms skirti maisto produktai, tokie, kaip rabarbarai, sojos, svogūnai, špinatai, burokėliai, neišvirti kukurūzai ar didžiosios pupos, šunims yra nuodingi. Šokoladas gali būti itin žalingas, ir niekada neturi būti šeriamas šunims. Vos 100 g kepimui skirto šokolado gali nužudyti vidutinio dydžio gyvūną!

Ėdalo papildai

Papildai nėra reikalingi, jei normalus, sveikas šuo yra šeriamas tinkamai subalansuotu ėdalu. Tačiau tokie veiksniai, kaip šuns šėrimas maisto likučiais, fizinio krūvio trūkumas ar ženklūs režimo pokyčiai gali lemti tam tikrų mitybos poreikių atsiradimą.

Kai kurie šunų šeimininkai mano, kad papildomai kalcio reikia duoti vaikingoms ar šuniukus žindančioms kalėms ir augantiems šunims. Nors ir tiesa, kad šiais gyvenimo etapais reikia papildomai mineralų, tačiau jie turi būti gaunami iš aukštos kokybės, tinkamą maistinių medžiagų pusiausvyrą turinčio ėdalo. Neproporcingai įtraukus kitų maistinių medžiagų į racioną, gali deformuotis kaulai ir kilti kitų problemų. Geros kokybės pramoninis šuniukams skirtas ėdalas suteiks vaikingai kalei viską, ko jai reikia.

ŠUNS KAILIO PRIEŽIŪRA

Šukavimas yra skirtas ne vien tam, kad jūsų šuo atrodytų gerai. Reguliarus šukavimas padeda pašalinti negyvus plaukus, palaiko kailio ir odos sveikatą, be to, taip galite patikrinti bendrą šuns sveikatos būklę. Tai taip pat yra labai svarbus kartu praleistas laikas, padedantis įtvirtinti santykius ir stiprinti pasitikėjimą ir supratimą. Egzistuoja septyni moksliniai įrodymai, kad šukavimas mažina stresą ir kraujo spaudimą jums ir šuniui!

Kada šukuoti

Jūsų šuns kailiui reikia priežiūros, nepaisant, ar kailis yra trumpas ar ilgas, garbanotas ar tiesių šerių. Dauguma veterinarų rekomenduoja kailį šukuoti kasdien, kad išvengtumėte susivėlimo. Tai taip pat sumažins nusišėrusių plaukų kiekį jūsų namuose.

Ko jums reikia

Pradėkite nuo dvipusio šepečio – viena pusė švelni, o kita su nerūdijančio plieno dantukais. Jei šuns kailis ilgas, jums taip pat gali prireikti šukų su retais dantimis, kur kampas tarp dantų ir rankenos yra 90 laipsnių. Šukos puikiai padeda šukuojant susivėlusias vietas. Jums taip pat reikės guminės šukavimo pirštinės. Tai suteikia šunims energingo glostymo pojūtį, todėl jiems labai patinka. Gilaus šukavimo įrankis yra sukurtas taip, kad pašalintų nepageidaujamus plaukus ir tuo pat metu masažuotų odą. Net labiausiai nepasiduodantis šuo tikrai pajaus šukavimo malonumą.

Kaip šukuoti

Pradėkite rankomis švelniai braukdami per kailį, kad atpintumėte lengvai susivėlusius plaukus. Niekada nenaudokite žirklių susivėlusioms vietoms iškirpti. Šukas yra saugu ir patogu rinktis šukuojant galvą ir kaklą, vietą aplink užpakalį ir uodegą bei letenas ir pilvo apačią. Norėdami ištraukti iš kailio iškritusius plaukus, naudokite guminę pirštinę su guminiais „dantimis“.

Kailio kirpimas

Kirpimas gali būti labai svarbus tada, kai veltinio neįmanoma pašalinti rankomis, nesukeliant šuniui nepatogumo. Vasaros karščių metu šuo jums tikrai jausis dėkingas. Jei nesate įsitikinęs, ar to reikia, pasikonsultuokite su profesionalu. Yra ir kitų priežasčių, kodėl gali reikėti kirpti kailį, pavyzdžiui, kad plaukai nelįstų į akis arba higienos sumetimais. Turėkite omenyje, kad kailio kirpimas ne visada yra gera išeitis, pavyzdžiui, kai šunys turi ilgus plaukus tarp pirštų.

Profesionali priežiūra

Itin dideli veltiniai arba kailio gumbai gali būti problema. Jei nekreipsite į tai dėmesio, veltinyje gali pradėti kauptis ir nešvarumai iš aplinkos. Jei šuns kailis yra probleminis, jei šuo mėgsta leisti laiką vandenyje, o jūs mieliau pasivaikščiotumėte nei šukuotumėte kailį, apsvarstykite galimybę reguliariai lankytis pas kailio priežiūros specialistus. Geras specialistas parūpins vonią, švelniai išdžiovins ir nuodugniai iššukuos plaukus. Jei klausite patarimų, nustebsite, kiek galima išmokti.

Kai kurių veislių šunys, pavyzdžiui, pudeliai ar bišonai, savaime nesišeria ir jiems reikia specialios kailio priežiūros.