KATĖS LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
KATĖS DANTŲ PRIEŽIŪRA
Dantų ir dantenų problemų turi aštuonios iš dešimties trejų metų sulaukusios katės, tad labai pagirtina būtų nuo mažumės savo katę pripratinti leistis jai valyti dantis. Katėms dažnai atsiranda dantų akmenų (dėl maisto liekanų ir bakterijų) išorinėje, bet ne vidinėje dantų pusėje. O tai skatina ir tolesnį akmenų formavimąsi, dirgina dantenas ir gali sukelti gingivitą. Tai gali būti ir dantų byrėjimo priežastis. Pavojingos bakterijos netgi gali patekti į kraujotakos sistemą ir pažeisti inkstus bei kitus organus.
Pavojaus signalai
Dantenų ligos klinikiniai požymiai yra blogas kvapas iš nasrų, paraudusios dantenos, geltonai rudi dantų akmenys ir seilėjimasis. Jei dantenų uždegimas yra įsisenėjęs, katės gali nebeišlaikyti nasruose ėdalo, nebeėsti ir dėl to netekti svorio. Jei taip nutiko, veterinaras turėtų rekomenduoti specialią dantų priežiūros programą, kurios metu yra pašalinami klibantys dantys ir ultragarsu, nepažeidžiant dantų paviršiaus, pašalinami akmenys.
Dantų valymas
Mokykite savo katę leistis valyti jai dantis. Veterinaras gali jums parūpinti švelnų šepetėlį (idealiausiai tinka kūdikiams skirtas dantų šepetėlis) ar guminį ant piršto maunamą aplikatorių (galima valyti ir apvyniotu ant piršto gabaliuku marlės) ir specialios pastos, kurios skonis jūsų katei gali net patikti (grūdų ar vištienos skonio). Niekada nenaudokite žmonėms skirtos pastos.
Jei jūsų katė dar labai jauna, pieninių dantų valyti nereikia. Tačiau pratinkite katę nuo mažens leistis liesti dantis – tai bus išankstinė prie kasdienės dantų priežiūros pratininati procedūra.
Dantų priežiūros produktai
Jei katė neprisileidžia liesti jos nasrų, išbandykite burnos higienos gelį. Jame yra enzimų, naikinančių bakterijas, dėl kurių formuojasi dantų akmenys. Šį gelį katei galima duoti vieną arba maišyti su ėdalu. Taip pat gyvūnui galima duoti dantų kramtukus arba sauso ėdalo, kurio sudėtyje yra specialaus pluošto, valančio katei dantis ėdant.
KATĖS KAILIO PRIEŽIŪRA
Visiems žinoma, kad katės pačios moka pasirūpinti savimi. Net išsiprausti, t. y. išlaižyti savo kailį joms nereikia niekieno pagalbos. O jei kišitės į šį procesą, tik tarp savo augintinės ir savęs pastatysite sieną ir išprovokuosite nereikalingą sudirgusios katės reakciją. Dauguma kačių įpranta prie laižymosi ir juo mėgaujasi.
Šukavimo nauda
Kailio šukavimas ne tik stiprina kūno kraujo apytaką, gerina raumenų tonusą, bet ir sumažina patenkančių į skrandį kailio gumuliukų kiekį. Šukavimas sulygina kailį ir daug geriau apsaugo kūną, taip pat stimuliuoja atsparias vandeniui kailio liaukas. Esant karštam orui, laižydamasi katė išskiria seilių, kurios garuodamos atvėsina katę; laižymosi metu taip pat išsiskiria ir atsparių vandeniui natūralių riebalų, saugančių kailį ir odą.
Tegul katės šukavimas tampa jūsų kasdiene veikla nuo pat ankstyvų augintinio dienų – geriausia nuo tada, kol jūsų kačiukas dar visai mažas. Taip padėsite jam atsikratyti išorinių parazitų ir žaizdų, išsaugosite sveiką sofos apmušalą, o svarbiausia – sustiprinsite ryšį su savo augintine.
Kaip prižiūrėti kailį
- Trumpaplaukėms katėms naudokite metalines šukas švelniais dantukais ir natūralių šerių šepetį, kad surinktumėte bereikalingus plaukus.
- Švelniai šukuokite arba braukite šepečiu savo katės kailį pagal plauką.
- Naudokite natūralų gyvūnų šerių šepetį, šukuokite kailį nuo galvos žemyn.
- Ilgaplaukes kates kasdien šukuokite metaliniu šepečiu.
- Bet kokią susidariusią sąvėlą galite išnarplioti pirštais arba tiesiog iškirpti žirklėmis bukais galais.
- Jei katė nesileidžia šukuojama, pabandykite sugundyti ją skanėstu, glostykite ir kalbinkite, tuomet, nukreipę katės dėmesį į skanėstą, pradėkite ją švelniai šukuoti.
KATĖS ĖDALAS
Kad katės organizmui nieko netrūktų, būtina į jos ėdalą įtraukti šešias pagrindines maisto medžiagų grupes: baltymus, riebalus ir aliejus, mineralus, vitaminus, angliavandenius ir vandenį. Kai jūsų katė yra vaikinga arba žindo, nėra reikalo keisti jos balansą, jei ji yra nuo vienerių iki šešerių metų amžiaus.
Skirtingai nei šunys, katės yra mėsėdės. Jų ėdale turi būti pakankamai mėsos, kitaip katės gali netgi susirgti. Taip atsitinka dėl to, jog katės organizmas negali pagaminti pakankamai taurino, reikalingo jos organizmui, taip pat svarbių aminorūgščių, gerinančių širdies veiklą ir regėjimą. Be to, katėms daugiau nei šunims reikia baltymų ir maistinių medžiagų. Tinkamas baltymų kiekis padeda vystyti šių gyvūnų raumenų judrumą ir lankstumą.
Kai kurie gyvūnų augintojai pamiršta, jog katėms, kaip ir žmonėms, reikia daugybės skirtingų maistinių medžiagų. Geros kokybės specialiai pagamintas ėdalas turi jų būtent katei reikalingą kiekį ir yra ypatingo skonio. Į kačių ėdalą įdėję žmonėms skirto maisto rizikuojate sugadinti savo katės organizmo medžiagų pusiausvyros procesus.
Baltymai
Baltymai yra gyvybiškai svarbi „statybinė“ medžiaga, atsakinga už energijos gamybą ir raumenų formavimąsi, odą, kailį, antikūnus, fermentus, kraujo krešėjimą, hemoglobiną ir hormonus. Katėms reikia daugiau baltymų nei šunims, nes jų fermentai gaminasi daug greičiau. Baltymų gausu jautienoje, vištienoje ir kepenėlėse.
Riebalai
Riebalai yra puikus energijos šaltinis, suteikiantis dvigubai daugiau energijos nei baltymai ar angliavandeniai, taip pat jie gerina ėdalo skonį ir suvirškinimą.
Angliavandeniai
Angliavandenių galima aptikti ir paprastuose saldikliuose (tokiuose kaip cukrus, kuris gana greitai gamina energiją), ir sudėtiniuose angliavandeniuose (tokiuose kaip krakmolas ir skaidulos, kurios energiją gamina daug lėčiau). Angliavandenių šaltiniai yra grūdai, ryžiai ir krakmolingos daržovės.
Mineralai
Mineralai yra ne mažiau svarbūs formuojantis kaulams ir dantims, vykstant organizmo skysčių ir gyvybiškai svarbios medžiagų apykaitos procesams. Vieno mineralo perteklius gali sukelti kito mineralo trūkumą, todėl reikia būti atsargiam ir įsitikinti, ar savo katei duodate reikiamą kiekį mineralų.
Vitaminai
Panašiai kaip ir mineralai, vitaminai yra gyvybiškai svarbūs visam organizmo vystymuisi. Vitaminų perteklius arba trūkumas gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų. Riebaluose tirpstančių vitaminų (A, D, E ir K) yra tiesiog jūsų katės organizme, o vandenyje tirpstantys vitaminai (B grupės ir C) pašalinami šlapinimosi metu.
Pienas ir vanduo
Kai atpratinate savo katę nuo motinos pieno, jo daugiau jai ir nebereikia. Iš tiesų dauguma kačių netoleruoja laktozės (cukraus, esančio piene), nes jis gali sukelti viduriavimą. Specialiai pagamintas „kačių pienas“ turi mažai laktozės ir tampa vis populiaresnis, tačiau turite būti atsargus – pienas yra ėdalas, o ne vandens pakaitalas.
Katės negali gyventi be vandens. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, paskirsto maistines medžiagas, jis daro įtaką cheminėms organizmo reakcijoms ir virškinimui, taip pat pašalina nereikalingas medžiagas. Duokite savo katei pakankamai švaraus vandens, geriausia – dideliame keramikiniame arba metaliniame dubenėlyje. Taip padėsite augintinei išsaugoti sveikus inkstus ir sumažinsite riziką susirgti šlapimo takų uždegimu.
Kai kurios katės gali tiesiog nepripažinti savo vandens dubenėlio ir lakti vandenį iš varvančio vandens maišytuvo, balutės sode ar netgi klozeto (būkite atsargus ir neleiskite katei lakti vandens iš klozeto, kadangi jame gali būti pavojingų gyvūno skrandžiui chemikalų, galinčių išgraužti skrandyje žaizdų).
Drėgnas arba šlapias ėdalas
Atidarytas ėdalo skardines laikykite uždaras ir šaltoje vietoje ne ilgiau nei 24 valandas. Ėdalą visuomet paduokite kambario temperatūros, taip ėdalas bus gardesnis ir lengviau virškinamas. Niekuomet neduokite savo katei šunų ėdalo.
Specialus sausas ėdalas
Jame yra pakankamai baltymų, kitų maistinių medžiagų, be to, jis yra traškus ir padeda palaikyti sveikus jūsų katės dantis. Todėl šis ėdalas yra toks populiarus. Sausas ėdalas yra labiau koncentruotas nei drėgnas, taigi jo pakanka ir nedidelių porcijų.
Geriau būtų, jog pirktumėte universalų ėdalą, o ne kokį nors visų išgirtąjį, nes galite įsigyti tiesiog užkandį, o ne subalansuotą ėdalą. Jei pereinate nuo drėgno ėdalo prie sauso, darykite tai po truputį ir kasdien. Visiškai pakeiskite ėdalą per septynias–dešimt dienų. Visuomet duokite savo katei pakankamai šviežio vandens, nes sausame ėdale yra tik 10 proc. drėgmės.
Geriausia katę šerti sausio ir šlapio ėdalo mišiniu. Kad paįvairintumėte šėrimą, rytais duokite savo katei drėgno ėdalo, o vakare – sauso.
Šviežia mėsa ir kitas ėdalas
Būkite atsargus – žalioje mėsoje gali būti parazitų, o keptoje per daug riebalų. Toks ėdalas nesuteikia reikiamo maistinių medžiagų kiekio.
Jei savo katę šeriate šviežia mėsa ar žuvimi, visuomet išimkite kaulus, nes katės gerklėje gali įstrigti ašakų. Niekuomet neduokite katei mažų kaulų (tokių kaip kapotos kiaulienos ar vištienos), nes jie gali suskilti ir įstrigti katės nasruose ar gerklėje.
Taip pat neturėtumėte per dažnai lepinti savo katės kepenėlėmis, nes ji gali prie jų per daug priprasti. Kepenėlių perteklius gali sukelti tam tikrų ligų dėl per didelio vitamino A kiekio ėdale.
Kai kurios katės mėgsta sūrį, jogurtą ir plaktus kiaušinius, tačiau nepamirškite, jog žmonių maistas nėra tinkamai subalansuotas katėms, taigi nederėtų juo per dažnai šerti kačių. Jei dažnai duosite savo augintinei žalių kiaušinių, tai galite sukelti B grupės vitaminų trūkumą, dėl kurio išsivystys dermatitas (odos uždegimas), katė pradės šertis ar kils kitų problemų jos kailiui.
Ėdalo papildai
Jei normali ir sveika katė šeriama tinkamu ir gerai subalansuotu ėdalu, jos nereikia šerti jokiais papildais. Tačiau jei nesilaikote šėrimo grafiko ar kyla augintinės sveikatos problemų, gali prireikti specialių priedų.
Kai kurie gyvūnų augintojai mano, jog į ėdalą būtina įtraukti papildomą kiekį kalcio, ypač, jei katė vaikinga ar žindo. Paprasčiausiai šiuo periodu kačių ėdale turėtų būti daugiau geresnės kokybės mineralinių medžiagų. Jei šeriate savo katę netinkamai, galite sulaukti rimtų problemų – deformuosis gyvūno skeletas ar kita.